TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ ĮTAKOS BALTIJOS ŠALIŲ EKONOMINEI RAIDAI VERTINIMAS

Stengiantis užtikrinti ekonominį augimą būtina atkreipti dėmesį į investicijas. Kuo didesnės investicijų apimtys ir jų pelningumas, tuo didesni šalies gamybos mastai ir aukštesni jos didėjimo tempai. Straipsnyje nagrinėjamos tiesioginės už- sienio investicijos (TUI) Baltijos šalyse 2008–2014 metais. Pateikiamas teorinis tiesioginių užsienio investicijų daromos įtakos vertinimas šalies ekonominei raidai. Teoriškai analizuojami veiksniai, skatinantys tiesiogines užsienio investicijas. Remiantis statistiniais duomenimis, ištirta TUI srautų bei BVP dinamika Baltijos šalyse per 2008–2014 metus. Taikant koreliacinės regresinės analizės metodus tiriamas TUI ir BVP ryšys. Pagal tyrimo rezultatus įvertinama tiesioginių užsienio investicijų daroma įtaka Baltijos šalių ekonominei raidai.

NAUJŲ VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ KŪRIMO PROCESO MODELIAVIMAS

Šiandien susiduriama su nemažai iššūkių, kuriant viešąsias paslaugas. Kokybiškai pasikeitusi visuomenė, technologinės inovacijos ir finansinis spaudimas verčia vyriausybes dirbti efektyviau, mažinti išlaidas, gerinti sprendimų priėmimo kokybę ir pateisinti didesnius šiuolaikinių piliečių ir verslo lūkesčius. Egzistuojant tokioms sąlygoms, labai svarbu ieškoti inovatyvių modelių ir metodų naujų paslaugų vystymui viešajame sektoriuje. Šiame straipsnyje apžvelgiama diskusija naujų paslaugų kūrimo klausimais bei nagrinėjamas naujas požiūris į viešųjų paslaugų kūrimą. Taip pat pasiūlomas naujų viešųjų paslaugų kūrimo proceso modelis bei pateikiami jame naudojamų paslaugos kūrimo etapų apibūdinimai.

JAUNIMO VERSLUMO GALIMYBĖS LIETUVOJE: PROBLEMOS IR PERSPEKTYVOS

Jaunimo verslumas yra Lietuvos strateginis prioritetas ir laikomas vienu pagrindiniu veiksniu ekonominės plėtros raidoje. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare jaunimo verslumo skatinimas ir plėtojamas grindžiamas ES strategijomis. Tačiau šio dešimtmečio jaunimo nedarbas yra vienas iš pagrindinių ekonomikos ir socialinių uždavinių daugelyje ES valstybių narių, tame tarpe ir Lietuvos. Jaunimo verslumas nėra panacėja sprendžiant jaunimo nedarbo problemas, bet gali būti politinio reagavimo dalimi. Straipsnyje yra vertinamos jaunimo verslumo galimybės ir strateginės plėtros kryptys Lietuvoje. Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos vertinamos verslumo galimybės yra politinė, socialinė, ekonominė bei technologinė aplinka. Strateginės plėtros kryptys yra grįstos jaunimo verslumo SSGG Lietuvoje.

AVIACIJOS SEKTORIAUS REGULIUOJANČIŲ INSTITUCIJŲ POVEIKIO ORO NAVIGACIJOS PASLAUGŲ TEIKĖJŲ VEIKLOS PLĖTRAI TYRIMAS IR SPRENDIMAI

Civilinės aviacijos sektoriaus infrastruktūros sudėtinė, neatskiriama dalis yra oro navigacijos paslaugų teikėjai (toliau – ONPT). Jų veiklos plėtrai vis didesnę įtaką turi įvairios šios srities tarptautinės organizacijos ir kartu šalies reguliuojančios institucijos. Straipsnyje analizuojama ONPT veiklos plėtrą lemiantys veiksniai ir pateikiamas atsakymas į klausimą, kokį poveikį jai turi aviacijos sektoriaus reguliuojančios institucijos, reguliuojančių institucijų ir oro navigacijos paslaugų teikėjų bendradarbiavimo modeliai bei valdymas. Tyrimui taikytas sisteminės analizės metodas, jungiantis teorinių ir praktinių organizacijos aplinkos ir jos poveikio organizacijos veiklai aspektų lyginamąją analizę ir vertinimą, apžvalginę organizacijų bendradarbiavimo formų analizę, loginę analizę organizacijų bendradarbiavimo valdymo gerinimo prielaidoms nustatyti. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, pastebėta, siekiant įgyvendinant numatytus planus, ONPT tikslinga dalyvauti jiems iki šiol dažniausiai netaikytuose ar visiškai naujuose organizaciniuose junginiuose. Tam, kad dalyvavimas būtų efektyvus, turi būti užtikrintas racionalus bendradarbiavimo valdymas.

EMIGRACIJA IR GLOBALIZACIJOS PROCESAI: IŠŠŪKIAI, ŠIUOLAIKINĖS TENDENCIJOS, PROBLEMOS, SPRENDIMAI

Straipsnyje kompleksiškai nagrinėjami emigracijos iš Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių Centrinėje ir Rytų Europoje procesai, vykstantys šiuolaikinėmis ekonomikos globalizacijos sąlygomis. Pagrindinis dėmesys teikiamas tiems emigraciją lemiantiems veiksniams, kuriems įtakos turi globalioje ekonomikoje vykstantys procesai, globaliu mastu besireiškiančios socialinės ir ekonominės aplinkybės. Straipsnyje atlikta teorinė studija, skirta migracijos ir emigracijos procesams šiuolaikinėje globalizacijos aplinkoje. Remiantis pateikta teorine koncepcija, skirta kompleksiškai įvertinti emigraciją lemiančius veiksnius, atlikti emigracijos iš Lietuvos ir iš kitų Europos Sąjungos šalių Centrinėje ir Rytų Europoje tyrimai, išryškinti emigracijos procesų ypatumai, atspindintys ekonomikos globalizacijos sąlygojamų aplinkybių įtaką. Atliekant empirinius tyrimus, panaudotas ekonominio matematinio modeliavimo instrumentarijus.

GLOBALIZACIJOS PROCESŲ ĮTAKA EUROPOS SĄJUNGOS NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOMS

Pirkėjai, pardavėjai, investuotojai ar tarpininkai, dalyvaujantys nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo procesuose, esminiais faktoriais, veikiančiais kainą, dažniausiai laiko vietą, kaimynystę, infrastruktūrą bei buto planą. Dažnas proceso dalyvis užmiršta, jog yra nemažai esminių veiksnių, kurie ateityje gali nulemti ne tik būsto, bet ir viso regiono nekilnojamojo turto kainas. Straipsnyje pasitelkiant lyginamąją analizę yra aptariami pagrindiniai nekilnojamojo turto rinką visoje Europos Sąjungoje veikiantys išoriniai faktoriai, šių dienų aktualijos, pateikiami siūlymai bei iškeliamos konkrečios išvados.

INTERNATIONALISATION CHALLENGES FOR INNOVATION DEVELOPMENT IN HIGH TECHNOLOGY SECTOR

High technology sector faces contemporary management challenges related with open innovation processes. Innovation dissemination is influenced by various variables, which require broad level of collaborative, creative efforts and effective internationalisation strategies for high technology companies. Main aim of the article is to discuss theoretical development in open innovation concept and internationalisation activities and to evaluate main challenges for internationalisation of innovation activities and sustainable inflow of new knowledge. In order to increase global competitiveness high technology sector actors need to understand important elements of innovation internationalisation process and adopt effective practice.

APMOKESTINIMO TEISINGUMO IR SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS LIETUVOJE TYRIMAS

Straipsnyje nagrinėjamas apmokestinimo teisingumo turinys, jo reikšmė bei suderinamumas su kitais apmokestinimo principais, analizuojami Lietuvos mokesčių sistemos formavimo ypatumai. Taip pat darbe nagrinėjama socialinės atsakomybės samprata ir jos įvertinimo galimybės, pateikiami kiekybiniai vertinimo metodai. Atliktas apmokestinimo teisingumo vertinimas leidžia teigti, kad šis principas Lietuvoje įgyvendintas tik iš dalies. Socialinės atsakomybės vertinimui pasitelkus kiekybinius ir kokybinius rodiklius, galima teigti, kad Lietuvoje kai kurie jos principai diegiami vis sėkmingiau. Tačiau pabrėž- tina, kad Lietuva gauna nemažas lėšų sumas iš ES šioms iniciatyvoms vykdyti, todėl, kai baigsis finansavimas, reikėtų stengtis pradėtas iniciatyvas ir projektus toliau vykdyti.

TECHNOLOGINIS ASPEKTAS ĮMONĖS DARNIOS PLĖTROS MODELIAVIME

Organizacijos nariai veikdami pagal tam tikrą technologiją siekia organizacijos tikslų. Darnios technologijos radikaliai sumažina gamtinių išteklių naudojimą, padeda gauti didesnę ekonominę naudą, gerina produkto/paslaugos kokybę, didina konkurencingumą, teikia įmonei socialinę, aplinkosauginę ir finansinę naudą. Technologija reikšminga tiek gamybos tiek paslaugų sektoriui. Straipsnio tikslas pagrįsti technologijos poreikį darnioje įmonių plėtroje ir pateikti įmonių darnios technologinės plėtros procesinį modelį. Tyrimui atlikti naudota sisteminė mokslinės literatūros analizė, lyginimas, apibendrinimas, loginė analizė. Sukurtas modelis numato esamos technologijos transformavimo į darnią arba darnios technologijos kūrimo galimybes, o produkto-paslaugos sistema didina įmonės veiklos efektyvumą ir leidžia pereiti prie kokybiškai naujos ir darnios technologijos įmonėse.

FUNDAMENTALIOSIOS ANALIZĖS PANAUDOJIMO INVESTAVIMO SPRENDIMŲ PRIĖMIMUI VALIUTŲ RINKOJE GALIMYBIŲ ANALIZĖ

Dėl spartaus technologijų vystymosi, tarptautinė valiutų rinka tapo prieinama kiekvienam norinčiam investuoti. Pagrindinis valiutos prekybos tikslas: investavimas, tai pelnas iš valiutų kursų svyravimų. Šiuos svyravimus įtakoja fundamentalūs ir techniniai veiksniai. Todėl straipsnyje trumpai aprašyta valiutų porų charakteristika, aptarti pagrindiniai fundamentaliosios analizės valiutų vertę, nulemiantys veiksniai. Aprašyta valiutų kursų techninė analizė, kuri papildo fundamentaliąją analizę. Remiantis literatūros analize, pasirinkta tinkamiausia fundamentaliosios analizės teorija tolesnei plėtrai, papildant ją technine analize ir investuotojo psichologijos metodais.