VANDENŲ EKOSISTEMOS EUTROFIKACIJOS MONITORINGAS

Straipsnyje apžvelgiamas vandenų ekosistemos eutrofikacijos procesas ir įtaka aplinkai. Eutrofikacija – tai vandens telkinių prisotinimas biogeninėmis medžiagomis, kurios skatina vandens augalijos vystymąsi. Pateiktos eutrofikacijos procesų trofinės būsenos, kurios vertinamos pagal metinį ir didžiausią chlorofilo kiekį vandenyje ir vandens skaidrumą. Dėl tokių parametrų floros ir faunos vandenyje rūšių įvairovė mažėja, toksiškumas vidaus ir išoriniuose vandenyse didėja. Vandenų ekosistemos taršos kontrolei vykdyti galima taikyti ne tik lauko matavimų (monitoringo), bet ir nuotolinį, neinvazinį tyrimo metodus. Nuotoliniai tyrimai gali būti atliekami pasitelkiant palydovines sistemas arba nepilotuojamą orlaivį, kuriame integruotas skaitmeninis fotoaparatas arba skenavimo įranga. Nuotolinių tyrimų duomenys – skaitmeninės optinės arba spektrinės nuotraukos. Šiomis sistemomis stebimas fitoplanktono biomasės kiekis, neturint tiesioginio kontakto su vandens telkiniu. Įvertinama augmenijos biomasės koncentracija, pagal kurią galima nustatyti vandens telkinio eutrofikacijos lygį.

LATVIAN ROAD AND STREET BUDGET MANAGEMENT WITH GIS TOOLS

In this article, the author reviews the publicly available information about problems of the maintenance process of the Latvian state roads. Based on this information, the author analyses and interprets the road maintenance budget by using geospatial analysis methods. This article describes a Geographic Information System (GIS) model that allows traffic experts to plan and analyse traffic budget revenue and expenditure planning, administration, and visualizations for the society if a road fund decision is made and comes effective.

BEPILOČIAI DRONAI GEODEZIJOJE

BEPILOČIAI DRONAI GEODEZIJOJE

STATINIO KADASTRO DUOMENŲ BYLOS VILNIAUS MIESTE FORMAVIMAS

Analizuojami nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo etapai bei matininko atliekami veiksmai, kurių reikia kadastro duomenims parengti ir nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą. Aprašomos naudojamos technologijos – programinė įranga ir prietaisai, išskiriama Nekilnojamojo turto registro posistemė „Matininkas“. Analizuojami pagrindiniai kadastro duomenų rinkimo etapai – matavimai, aukštų planų sudarymas, kadastro duomenų formų pildymas.

SENŲJŲ GEODEZINIŲ PRIETAISŲ ARCHYVAVIMAS VIRTUALIOJOJE APLINKOJE

Seniesiems geodeziniams prietaisams archyvuoti virtualiojoje aplinkoje parinkta antžeminės fotogrametrijos technologija. Straipsnyje nagrinėjami archyvai, kuriuose yra geodeziniai prietaisai; antžeminės fotogrametrijos esmė; fotogrametrijos taikymas, aprašyti senieji geodeziniai prietaisai parinkti archyvavimui, parinktas kokybiškiausias ir greičiausias prietaisų fotografavimo būdas. Aprašyta dviejų erdvinių modelių sudarymo darbų eiga. Išanalizuota gautų 3D modelių kokybė fotografuojant esant skirtingiems apšvietimams. Lyginant prietaiso ir erdvinio modelio atitinkamus atstumus, pateiktas prietaisų mastelio tikslumas ir erdvinių modelių pateikimo virtualiojoje aplinkoje būdas.

URKIO EŽERO TYRIMAS NAUDOJANT SENTINEL-2 VAIZDUS

Didėjantis Lietuvos gyventojų susidomėjimas gamtos būkle ir kylantis aplinkosaugos poreikis natūraliai siejamas su didžiausiu Lietuvoje esančiu parku – Labanoro regioniniu parku. Šis parkas 2004 m. gegužės 7 dieną buvo įtrauktas į Pasaulio gamtos fondą (angl. Global Nature Fund), siekiantį išsaugoti gyvūnų pasaulį, jų buveines ir migracijos maršrutus. Labanoro regioninį parką sudaro daugiau nei 70 ežerų, 80 proc. parko ploto užima miškų masyvai. Tyrimui pasirinktas mažiausiai ištyrinėtas, telmologinio draustinio teritorijoje esantis Urkio ežeras. Jame draudžiama plaukioti ir laisvai vaikščioti po jį supančią pelkę. Naudotos dviejų laikotarpių (2015 ir 2019 m.) Sentinel-2 palydovinės nuotraukos. Vaizdai apdoroti ArcGIS Pro programine įranga, įvertintas augalų vegetacinis indeksas (NDVI), atliktas rastrų klasifikavimas, palygintas rankiniu ir automatiniu būdu sukurtas ežero kontūras, nustatyta aktuali Urkio ežero vandens linija, atlikta Urkio pelkės analizė ir apskaičiuotas Urkio ežero kaitos greitis.

3D LAZERINIŲ SKENERIŲ VEIKIMO PRINCIPAS IR JŲ PALYGINIMAS

Straipsnyje yra nagrinėjamos 3D lazerinių skenerių sistemos. Apžvelgiami du pagrindiniai lazerio veikimo principai: laiko impulso ir fazių lyginimo. Šiais principais veikia visi 3D lazeriniai skeneriai. Analizuojami antžeminis, mobilusis ir lėktuve įmontuotas 3D lazeriniai skeneriai. Yra pateiktos prietaisų techninės savybės, taikymo galimybės, prietaisų matavimo metodika, kuri yra labai skirtinga. Antžeminis lazerinis skeneris yra stacionarus prietaisas, kuris surenka informaciją apie objektus, esančius aplink vietovę. 3D mobilus lazerinis skeneris yra montuojamas ant mobilios platformos ir renka duomenis transporto priemonei judant. Lėktuve įmontuotas 3D lazerinis skeneris skirtas efektyviam duomenų rinkimui mažame, vidutiniame ir dideliame aukščiuose. Straipsnyje analizuotas matavimo tikslumas, atsižvelgiant į surenkamą duomenų kiekį, matavimo diapozoną, matymo lauką, veikimo principą ir naudojimo sritis.

FROM TOPOGRAPHY TO VIRTUAL REALITY

The supply of surveying tools and software has grown rapidly in recent decades, as has the quality demands of surveying products from designers, customers and supervisors. This article examines innovative surveying methods and compares the methods in terms of accuracy, availability, and cost. The author, drawing on the views of industry leaders, has outlined future surveyor missions, tasks and opportunities to influence and improve the design process. The article explores the latest spatial data acquisition techniques like laser scanning, digital photogrammetry, LIDAR, Unmanned aerial vehicles (UAV), appliances and perspectives of Building Information Modelling (BIM) and Virtual Reality (VR) and Augmented Reality (AR) as parts of Extended Reality (XR) in design and visualization.

DEKLINACIJOS POKYČIO ANALIZĖ AUKŠTADVARIO GEOMAGNETINĖJE OBSERVATORIJOJE

Atliekama deklinacijos pokyčio analizė Aukštadvario geomagnetinėje observatorijoje. Analizė atliekama magnetiškai ramia ir audringa dienomis. Analizuojamas Aukštadvario deklinacijos kitimas kaimyninių observatorijų atžvilgiu. Atliekamas kitimų palyginimas. Pateikiami deklinacijos reikšmių kitimo grafikai. Atliekamas deklinacijos reikšmių skirtumo palyginimas. Pateikiami deklinacijos reikšmių skirtumų grafikai kaimyninių observatorijų atžvilgiu. Remiantis gautais rezultatais pateikiamos išvados apie geomagnetinių observatorijų deklinacijos reikšmių kitimo vienodumą.