APIE IMMANUELIO KANTO „PRAGMATINĘ“ ANTROPOLOGIJĄ

Straipsnyje nagrinėjamas Kanto klausimas „kas yra žmogus?“. Anot Kanto, tai pamatinis filosofijos klausimas tik tiek, kad jis priklauso ne „mokyklinei“ filosofijai, o „filosofijai pasaulio pilietine prasme“. Todėl Kanto antropologija yra ne „fiziologinė antropologija“, tyrinėjanti „tai, kuo žmogų paverčia gamta“, o „pragmatinė antropologija“, tyrinėjanti „tai, kuo žmogus, kaip laisvai veikianti būtybė, paverčia pats save, arba kuo jis gali ir privalo pats save paversti“. Tai transcendentalinis žmogaus tyrinėjimas, kurio tikslas – atrasti bet kokio mąstymo ar patyrimo vienovės galimybės sąlygas. Anot Kanto, ši vienovė yra „transcendentalinė apercepcija“ – „Aš mąstau“ vaidinys. Todėl „pragmatinis“ žmogaus tyrinėjimas kaip filosofija „pasaulio pilietine prasme“ nėra diskursyvus samprotavimas. Greičiau tai meditacinė praktika, kurios svarbiausias tikslas yra dalyvavimo nuosavame „Aš mąstau“ pagilinimas.Pagrindiniai žodžiai: Kantas, antropologija, refleksija. ON THE IMMANUEL KANT’S “PRAGMATICAL” ANTHROPOLOGYTomas Sodeika Summary The paper deals with the Kantian question “what is the human being?” According to Kant, this is a fundamental question, however, not to philosophy “in scholastic sense” but to philosophy “in cosmic sense”. Therefore Kant’s anthropology is not “physiological anthropology” dealing with the study of “what nature makes man” but “pragmatic anthropology” dealing with the study of “what man as a freely acting entity makes or can and should make of himself”. It is a transcendental discovery of the human being asking for the conditions of unity of all our thought or experience. According to Kant, this unity is “transcendental apperception” – the idea of “I think”. The “pragmatic” discovery of the human being of philosophy “in cosmic sense” is not a kind of discoursive reasoning. It is rather a meditative practice, the main task of which is the deepening of participation in one’s own “I think”.Keywords: Kant, anthropology, reflection.