ĮMONIŲ NUOSAVŲ AUTOMOBILIŲ MOKESČIŲ APSKAITOS POLITIKOS FORMAVIMO MODELIS

Tyrimo tikslas – sukurti ir patikrinti modelį, kuris padėtų įmonėms suformuoti nuosavų automobilių mokesčių apskaitos politiką. Tyrimo metodai: Lietuvos Respublikos įstatymų, apskaitos standartų ir kitų norminių aktų, susijusių su ilgalaikiu materialiuoju turtu ir įmonių mokamais mokesčiais, analizė, indukcija; grafinio vaizdavimo, modeliavimo, loginės analizės metodai; atvejo analizė, sintezė, apibendrinimas. Įmonės turi galimybę praktikoje derinti finansinės bei mokesčių apskaitos tikslus, t.y. finansinėse ataskaitose atspindėdamos tikrą ir teisingą finansinę įmonės būklę ir veiklos rezultatus mažinti mokesčių naštą. Finansinės ir mokesčių apskaitos neatitikimai susidaro dėl automobilių įsigijimo savikainos nustatymo, negrąžinamo PVM, nusidėvėjimo apskaičiavimo metodų taikymo, nusidėvėjimo skaičiavimo pradžios ir pabaigos būdų, naudingo tarnavimo laikotarpio, likvidacinės vertės, apskaitos būdo pasirinkimo, remonto ir eksploatacinių išlaidų traktavimo. Pasirenkant tam tikrus apskaitos metodus arba įvertinimus, apskaitoje ir finansinėse ataskaitose galima pateikti didesnį ar mažesnį finansinį ir apmokestinamąjį pelną. Pagal šiuos neatitikimus ir jų poveikį pelnui sukurtas įmonių nuosavų automobilių mokesčių apskaitos politikos formavimo modelis. Patikrinus sukurto modelio veikimą UAB „ABC“ atveju, nustatyta, kad svarbiausias apskaitos politikos elementas, dėl kurio ypač kito grynasis ir apmokestinamasis pelnas, yra automobilių nusidėvėjimo sąnaudos. Didžiausias neigiamas poveikis įmonės grynajam pelnui (4,3 proc.) gautas vietoj tiesinio pritaikant dvigubai mažėjančios vertės metodą. Įmonės veiklos rezultatas padidėjo 1,8 proc. remonto išlaidas įtraukiant į įsigijimo savikainą ir prailginant naudingo tarnavimo laiką 2 metais. Prailginant naudingo tarnavimo laiką lengviesiems automobiliams iki 12 metų, o krovininiams automobiliams iki 8 metų, grynasis pelnas padidėjo 1,6 proc.

TARPTAUTINIŲ PROJEKTŲ VYKDYMAS IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOSE: PEDAGOGŲ PATIRTIES ANALIZĖ

Straipsnyje pristatomi ikimokyklinio ugdymo įstaigų ypatumai, aptariama mokslininkų ir praktikų siūloma projektų struktūra, tarptautinių projektų bruožai ir pedagogo vaidmuo rengiant ir vykdant tarptautinius projektus. Tyrimo metu buvo aktualu išsiaiškinti kaip kyla projektų idėjos, kokie taikomi metodai, su kokiomis problemomis susiduriama kuriant ir vykdant projektus bei kokios ugdomos vaikų kompetencijos dalyvaujant tarptautiniuose projektuose. Tyrimo objektas – pedagogų patirtis rengiant ir vykdant tarptautinius projektus ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti pedagogų patirtį rengiant ir vykdant tarptautinius projektus ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, apklausa žodžiu (pusiau standartizuotas interviu), turinio (content) analizė. Atliekant tyrimą buvo taikyta kriterinė atranka. Tiriamųjų atrankos kriterijai: 1. Ikimokyklinio ugdymo pedagogai turėjo dirbti Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose; 2. Pedagogai, turėjo vykdyti tarptautinius projektus 2019-2021 metais; 3. Pedagogai turėjo būti patys rengę tarptautinius projektus. Tyrimo imtis – penki pedagogai. Vykdant interviu, buvo laikomasi bendrųjų etikos principų: geranoriškumo, pagarbos asmens orumui, teisingumo, konfidencialumo. Apibendrinus atlikto tyrimo rezultatus galima daryti išvadą, kad kuriant projektus yra bendraujama ir bendradarbiaujama su vaikais, siekiant tobulinti trūkstamus bei gilinti esamus gebėjimus, kompetencijas, todėl remiantis šiais kriterijais yra formuluojami tarptautinių projektų tikslai ir uždaviniai. Pažymėtina, kad kuriamuose tarptautiniuose projektuose nemažas dėmesys skiriamas ne tik visų penkių (komunikavimo, socialinės, pažinimo, sveikatos, meninės), bet ir tarpkultūrinės kompetencijos ugdymui. Ypatingai išskiriama informacinių priemonių ir įrankių naudojimo svarba tiek pedagogui, tiek vaikams. Apklaustieji pedagogai išskiria tarptautinių projektų rezultatų viešinimo/sklaidos svarbą. Vykdomi baigiamieji renginiai su partneriais, pateikiamos ataskaitos ,,eTwinning“ platformoje, socialiniuose tinkluose, internetinėse svetainėse. Taip pat pedagogai dalinasi gerąja patirtimi įvairiuose seminaruose, mokymuose, mokslo mugėse.

VERSLUMO UGDYMO IMITACINĖSE BENDROVĖSE EFEKTYVUMO DIDINIMAS, TAIKANT DALYKŲ INTEGRACIJĄ

2019 – 2021 metais atliktas Lietuvos imitacinių bendrovių asociacijos užsakytas tyrimas, kurio tikslas buvo atskleisti verslumo ugdymo imitacinėse bendrovėse efektyvumo didinimo galimybes, taikant dalykų integravimą. Tyrimo metodai: analitinė mokslinės literatūros analizė, kiekybinė reprezentatyvi apklausa raštu, statistinė duomenų analizė. Remiantis mokslinės literatūros šaltinių analize, atskleista dalykų integravimo nauda studijų/mokymo procesui. Išanalizavus dalykų integravimo galimybes į IB veiklą, nustatyta, kad dauguma respondentų atsakė, kad jų galima dėstomo/mokomo dalyko integracija į IB veiklą integruotųsi integruotu mokymo lygiu, kai pasirenkama tema apima visas arba daugelį disciplinų. IB veikla apima labai platų įgytų teorinių žinių pritaikomumą praktinėje veikloje, todėl integruojant dalykus integruotu mokymo lygiu rengiant bendras praktines užduotis, būtų aiškesnės tarpdalykinių ryšių sąsajos. Analizuojant verslumo ugdymo efektyvumo didinimo būdus, taikant dalykų integravimą IB veikloje, buvo išsiaiškinta, kad reikėtų skatinti dėstytojų/ mokytojų tarpusavio bendradarbiavimą, atnaujinant studijų programas, rengiant metodinę medžiagą ir bendras praktines užduotis, reikėtų įtraukti darbdavius ir socialinius partnerius, lankytis tikrose verslo įmonėse ar kviesti verslo atstovus į paskaitas/pamokas ir nagrinėti praktines situacijas. Būtų galima pasiūlyti mokymo institucijose kurti bendrą su kitais dalykais integruotą virtualią aplinką, kurioje būtų pateikiama metodinė medžiaga, integruotos užduotys, bendradarbiavimo ir vertinimo priemonių sistema, leidžianti lanksčiai valdyti integruotą studijų procesą, siekiant gerinti mokymosi kokybę, orientuotą į platesnį žinių panaudojimą.

TREČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETO VEIKLA NACIONALINĖS MOKSLO PROGRAMOS „SVEIKAS SENĖJIMAS” KONTEKSTE: KLAIPĖDOS RAJONO ATVEJIS

Straipsnyje aktualizuojamos senstančios visuomenės diktuojami iššūkiai. Vienas jų – sveikos ir kokybiškos senatvės užtikrinimas. Jo svarbą liudija rekomendacijų, programų, gairių ir stategijų, nukreiptų į vyresnio amžiaus asmenų gyvenimo kokybę, gausa. Nacionalinė mokslo programa „Sveikas senėjimas“ – vienas iš dokumentų, apibrėžiančių senstančios visuomenės problemas. Jos turinyje akcentuojamas mokslo indėlis senstančios visuomenės problemoms spręsti. Svarbūs šiame kontekste ne tik mokslo sprendimai, o ir jų skaida tikslinei auditorijai – vyresnio amžiaus asmenims. Tai diktuoja tarpinstitucinės sąveikos svarbą. Straipsnyje išskiriama auštojo mokslo ir vyresnio amžiaus asmenis telkiančių organizacijų sąveika, kaip viena iš sveiko senėjimo idėjos realizavimo prielaidų. Ji suponuoja poreikį įvertinti mokslo sprendimų integraciją į vyresnio amžiaus asmenų švietimą ir jį vykdančių organizacijų potencialą sveiko senėjimo kontekste.

KRITINIO MĄSTYMO TAIKYMAS KONSULTANTO VEIKLOJE

Šio straipsnio reikšmė grindžiama darbo, socialiniu kontekstu, kadangi analizuojamas kritinio mąstymo taikymas užimtumo tarnyboje konsultanto veiklos aspektu. Atskleidžiami kritinio mąstymo taikymo aspektai konsultanto veiklos aspektu užimtumo tarnyboje, išanalizuojant kritinio mąstymo sampratos teorines koncepcijas bei išnagrinėjant kritinio mąstymo taikymą užimtumo tarnyboje dirbančių konsultantų patirties atžvilgiu. Įgyvendinant tyrimo tikslą, taikyta teorinė analizė ir kokybinis tyrimas (iš dalies struktūruotas interviu). Straipsnyje pateikiami atsakymai, ar pakankamai tirtos užimtumo tarnybos konsultantai supranta kritinio mąstymo taikymo konsultavimo metu svarbą ir prasmę, kokie kritinio mąstymo gebėjimai turi įtakos konsultanto veiklos kokybei, kokie veiksniai lemia kritinio mąstymo įgyvendinimą, kokius būdus ir priemones naudoja kritinio mąstymui taikymui ir kt. Pagrindiniai tyrimo rezultatai ir išvados pagrindžia tai, jog tirtoje užimtumo tarnyboje dirbančių konsultantų kritinis mąstymas svarbus konsultavimo kokybei, veiksmingo grįžtamojo ryšio teikimui, patirties refleksijai, savęs pažinimui, savo privalumų, trūkumų ir tobulintinų veiklos aspektų analizei.

GENERATYVUMO PERSPEKTYVA VYRESNIO AMŽIAUS SUAUGUSIŲJŲ MOKYMESI: LITERATŪROS APŽVALGA

Šiame straipsnyje, remiantis įvairių šalių mokslinės literatūros šaltiniais, analizuojamas vyresnio amžiaus žmonių savaiminis mokymasis generatyvumo kontekste. Analizuojant generatyvumo ir vyresnio amžiaus suaugusiųjų mokymosi sąsajas, siekiama atskleisti kaip generatyvumo kontekstas formuoja vyresnio amžiaus žmonių savaiminį mokymąsi. Literatūros apžvalga leido išskirti generatyvumo kontekste vykstančio mokymosi būdingus bruožus, apimančius mokymąsi įtakojančius veiksnius, pagrindinius mokymosi proceso ypatumus ir mokymosi reikšmę vyresnių žmonių gyvenimui. Vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas į generatyvumą, ankstesnio mokymosi kompetencija ir socialinė aplinka daro įtaką mokymuisi. Generatyvumo kontekste vykstančio vyresnio amžiaus suaugusiųjų mokymosi procesui yra būdinga informuotu dalyvavimu grįsta motyvacija, įgalinimas, savaiminio mokymosi patirčių įvairovė, refleksija. Asmenybės augimas, asmeninės kompetencijos tobulinimas, savo vaidmens įtvirtinimas yra mokymosi pasekmės, darančios įtaką vyresnių suaugusiųjų gyvenimui.

PENKERIŲ – ŠEŠERIŲ METŲ VAIKŲ EMPATIJOS UGDYMO VEIKLOS IR METODAI IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOJE

Svarbų vaidmenį penkerių – šešerių metų vaikų emocinei ir socialinei raidai bei empatijos ugdymui turi ikimokyklinio ugdymo įstaiga ir joje dirbantis pedagogas. Straipsnyje tiriamoji problema atskleidžiama teoriniu ir empiriniu aspektu: išanalizuotos veiklos ir metodai, naudojamos penkerių – šešerių metų vaikų empatijos ugdymui, Siekiant išnagrinėti veiklas ir metodus ugdant penkerių – šešerių metų vaikų empatiją, pasitelkti šie tyrimo metodai: literatūros analizė, dokumentų analizė, struktūrizuotas interviu, kokybinė tyrimo rezultatų analizė. Apklausa žodžiu atskleidė, jog informantai taiko įvairias veiklas ar jų formas, ugdant penkerių – šešerių metų vaikų empatiją. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje efektyviausios veiklos yra šios: grupinė, socialinė, vaidybinė, muzikinė bei projektinė. Jų metu ugdytiniai skatinami mąstyti ir priimti sprendimus, ugdomas gebėjimas sutelkti dėmesį ir išklausyti, lavinamas emocijų ir jausmų pažinimas, suvokimas bei jų raiška, sudaromos galimybės empatijos ir tolerancijos vystymuisi. Veiksmingiausi metodai ir priemonės, ugdant penkerių – šešerių metų vaikų empatiją, yra projektai, pokalbiai – diskusijos, didaktiniai, judrieji – komandiniai žaidimai, grupinis darbas, inscenizavimas, grožinės literatūros analizė, muzikinių kūrinių klausymasis.

MENTORIAUS VEIKLOS RAIŠKOS REALIJOS IR PERSPEKTYVOS: LIETUVOS POLICIJOS MOKYKLOS ATVEJO ANALIZĖ

Straipsnio pirmoji dalis – teorinė, skirta išanalizuoti mentoriaus veiklos teorines prielaidas, atskleidžiant mentorystės ir mentoriaus sampratą, mentorystės formas, mentoriaus veiklos ypatumus, reikalingas savybes, veiklos funkcijas ir kt. Antroje – empirinėje straipsnio dalyje kiekybiniu tyrimu siekiama atskleisti mentoriaus veiklos galimybes, raišką ir perspektyvą veiklos Lietuvos policijos mokykloje aspektu. Tyrimu nustatytas respondentų požiūris į mentorystės svarbą statutinėje valstybės tarnyboje, jos tendencijos ir ypatumai. Šiame straipsnyje pristatomas tyrimas yra aktualus, nes nuo mentoriaus kompetencijų ir gebėjimų didžia dalimi priklauso, ar būsimasis pareigūnas įsitvirtins Lietuvos policijos mokykloje. Straipsnio naujumą ir praktinį reikšmingumą atskleidžia atliktas įstaigoje tarnaujančių pareigūnų požiūrio į mentorystę tyrimas. Vieno atvejo tyrimas padėjo nustatyti ir išskirti pagrindinius mentoriaus veiklos Lietuvos policijos mokykloje elementus ir formalios mentorystės galimybes, siekiant ją įdiegti šioje organizacijoje. Pagrindiniai teorinio ir empirinio tyrimų rezultatai pagrindžia, jog Lietuvos policijos mokykloje formalios mentorystės įgyvendinimas vyks sėkmingai, jeigu sudaromos sąlygos sistemingam mentorių profesionalumo tobulinimui, yra pozityvus organizacijos vadovų požiūris į darbuotojų mokymą ir yra žmonės, gebantys ir pageidaujantys tapti mentoriais.

PEDAGOGŲ IR TĖVŲ BENDRADARBIAVIMAS UGDANT AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMĄ TURINČIUS VAIKUS

Daugelio autorių požiūriu pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas ugdant autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus yra reikšmingas ir reikalingas procesas. Gilinantis į pedagogų ir tėvų bendradarbiavimą ugdant autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus atskleidžiamos įvairios bendradarbiavimo problemos. Todėl išsikeltas probleminis klausimas, į kurį bandoma atsakyti – kaip vyksta bendradarbiavimas tarp pedagogų ir tėvųugdant autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus. Atliekant tyrimą buvo pasirinkti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, struktūrizuotas interviu, kokybinė tyrimo rezultatų analizė. Straipsnyje nurodoma pedagogų ir tėvų partnerystės esmė ir prasmė, pagrindinių bendradarbiavimo nuostatų visuma, teoriniu ir praktiniu aspektu. Pedagogų nuomone, tėvų įtraukimui į ugdymo procesą priimtiniausios ir dažniausiai naudojamos bendradarbiavimo formos yra šios: individualūs pokalbiai ir susitikimai, bendri renginiai, šventės ir išvykos, šiek tiek rečiau ugdomosios veiklos ir susirinkimai. Pedagogai nurodo tokius bendradarbiavimo metodus ir priemones, susijusias su autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų tėvais: įvairūs susitikimai, pokalbiai, susirašinėjimas elektroniniais laiškais, ugdymosi pasiekimų vertinimas ir aptarimas.

INVENTORIAUS SVARBA PRIIMANT KOMANDOS VALDYMO SPRENDIMUS

The purpose of this paper is to show the importance of inventory for a management team within a company in decision making. The main goal of the team is to maximize the company's net profit. The paper will describe the most important functions of the inventory for the benefit of society and how last minute decisions can be made regarding important activities within the organization, as well as the positive influence of these decisions. In addition, the paper will include several methods of profit maximization that involve constant monitoring of stock levels and replenishment. Careful supervision like this will prevent losses for several reasons, such as damage to packaging, expired products or even theft. Additional benefits include organized inventory, as well as the most widely used strategies in reducing expenses and increasing sales within a company. The main purpose of this paper is to increase the fact that inventory is not only a procedure that companies are required to follow at least once a year, but also has multiple advantages that can radically change profits. The methodology consisted of an analysis of academic publications and specialized books of the authors: Dorel Mates, Veronica Grosu, Aura Domil, Daniela Pordea and Denisa Cretu, publications between 2018-2020 and lectures and papers by Monica Nedelcu and Constantin Bagu have were also used to understand the stock production process, as well as production management, published in 2017. Inventory is an indispensable step in the production and operation of a business, as stated by experts in their publications.