23-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ 2020 metų teminės konferencijos „Pastatų energetika“ (2020 m. gegužės 15 d.) straipsnių rinkinys.
Latest Publications


TOTAL DOCUMENTS

6
(FIVE YEARS 0)

H-INDEX

0
(FIVE YEARS 0)

Published By Vilnius Gediminas Technical University

9786094762253

Author(s):  
Mikhail Poteshkin ◽  
Violeta Motuzienė

In this article, one of the Lithuanian hospitals, which was renovated in 2010, will be analysed. This work will analyse indoor microclimate parameters in the wards with natural and mechanical ventilation. For analysing this hospital’s indoor climate, some measurements in the wards were made and all the parameters were analysed. Moreover, for improving indoor parameters, for this work, natural ventilation in summer periods was designed, making ventilation in hospital hybrid. Because of this action, the consumption of electricity is reduced. In the last part of this work, there will be some analyses of price and CO2 cuts.


Author(s):  
Tomas Kropas ◽  
Giedrė Streckienė
Keyword(s):  

Vis plačiau naudojant šilumos siurblius pastatų šildymui šaltuoju metų sezonu, išryškėja jų garintuvo šilumokaičio užšalimo problema. Šiame straipsnyje aptariamos pagrindinės užšalimo sukeliamos problemos, jų įtaka sistemos veikimui bei įrenginio efektyvumui – COP. Taip pat pateikiamos pagrindinės šerkšno ir ledo susidarymo mažinimo bei valdymo priemonės. Pastarosios išskiriamos į dvi grupes: aktyviąsias ir pasyviąsias. Aktyviosios priemonės daugiau susijusios su šilumos siurblio šilumokaičių paviršiaus apdirbimu, bet jų įtaka, palyginus su aktyviosiomis priemonėmis, yra mažesnė. Tarp aktyviųjų priemonių, kurių įtaka didesnė, bene, populiariausios yra reversinis šilumos siurblio ciklas ir karštų garų apėjimo linija (ang. hot gas bypass). Kitos apžvelgiamos priemonės reikalauja papildomos įrangos, dėl kurių išauga sistemos kaštai bei sudėtingumas. Vis dėlto, geriausią rezultatą galima pasiekti derinant aktyviąsias ir pasyviąsias priemones.


Author(s):  
Anton Frik

Šilumos siurblys, kaip įrenginys leidžiantis atgauti žemo potencialo šiluminę energiją bei naudingai ją panaudoti, seniai žinomas. Tačiau ir šiai dienai šį įrenginį galima pavadinti inovatyvu ir efektyvu energijos transformatoriumi. Šiuolaikiniuose vėdinimo įrenginiuose vis plačiau sutinkami sprendiniai, kur pagrindiniai energijos transformatoriai yra oras-oras šilumos siurblys ir šilumogrąžis. Pastebėta, kad pastaruoju metu mokslinėje literatūroje mažai dėmesio skiriama tokio tipo šilumos siurblių termodinaminiam ciklui bei naujų galimybių paieškai jį keisti ir valdyti. O tai potenciali kryptis, kuri galėtų pagerinti šilumos siurblio efektyvumo rodiklius. Norint tyrinėti įrenginio valdymo galimybes, reikalingas šilumos siurblio integruoto į vėdinimo įrenginį eksperimentinis stendas, kurio pagalba būtų galima atlikti termodinaminio ciklo tyrimus, išmatuoti dominančius veikimo parametrus, užfiksuoti vykstančius procesus bei nustatyti šilumos siurblio darbo charakteristikų priklausomybes nuo kintančių įvesties parametrų. Šiame darbe atliekama šilumos siurblių atskiro veikimo ir integruotų į vėdinimo įrenginius eksperimentinių stendų apžvalga. Jos pagrindu yra suformuluojami pagrindiniai įrengimo reikalavimai į vėdinimo įrenginį integruoto šilumos siurblio eksperimentiniam stendui.


Author(s):  
Monika Grinevičiūtė ◽  
Kęstutis Valančius
Keyword(s):  

Šiame darbe nagrinėjamas A+ energinės klasės gyvenamojo pastato energijos poreikis skirtingose Europos klimato zonose. Siekiant išsiaiškinti klimatinių sąlygų daromą įtaką pastato energijos suvartojimui, gyvenamasis pastatas analizuojamas keturiais skirtingais variantais – naudojant Lietuvos, Suomijos, Austrijos bei Italijos klimatinius duomenis. Pastatas modeliuojamas „IDA Indoor Climate and Energy“ kompiuterinio modeliavimo programiniu paketu. Pastato modelis sukuriamas pagal tiriamose valstybėse galiojančius įstatymus energetiškai efektyviems pastatams. Darbo tikslas – išsiaiškinti pastato pirminės energijos poreikių ir klimatinių sąlygų priklausomybę. Spartėjant klimato kaitai bei kintant klimato sąlygoms, tokio pobūdžio analizė padės tinkamai įvertinti energines ir ekonomines sąnaudas.


Author(s):  
Martynas Blinstrubis ◽  
Giedrius Šiupšinskas

Šiame darbe nagrinėjamas atliekinės šilumos panaudojimo galimybės pramonės paskirties pastate šildymo sezono laikotarpiu. Darbo tikslas – išanalizavus pastato šildymo srautus, nustatyti ekonomiškai atsiperkančias investicijas į šilumokaičių tinklą, panaudojant atliekinės šilumos srautus, kurie susidaro aušinant kompresorius. Uždavinys sprendžiamas naudojant pinč analizės metodiką. Šiluminės energijos srautai ir šilumokaičių tinklas yra modeliuojamas naudojant „PinCH 3.0“ programinę įrangą. Nustatyta, kad pasitelkus pinč analizę įmanoma atgauti ir panaudoti net iki 48 % daugiau šiluminės energijos lyginant su pirminiu projekto variantu.


Author(s):  
Edmundas Olechnovičius ◽  
Violeta Misevičiūtė

Analizuojamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose esamos su mikroklimato parametrais ir oro kokybe susijusios problemos, nagrinėjama informacija apie poliklinikos pacientų ir personalo šiluminio komforto pojūtį. Straipsnyje aprašomi mikroklimato parametrų ir oro kokybės rodiklių tyrimo rezultatai, matavimus atlikus asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje. Šiluminio komforto ir oro kokybės užtikrinimo lygis analizuotas šiltuoju ir šaltuoju metų laikotarpiu, trijose skirtingos paskirties, modernizuotose ir nemodernizuotose patalpose. Minėtose patalpose atlikti matavimai, kurių metu fiksuotos oro temperatūros, santykinės drėgmės ir CO2 koncentracijos ore vertės. Atliekant tyrimą taikyta EN ISO 7730 tarptautiniame standarte pateikta metodika ir vertinant šiluminio komforto lygį buvo vykdyta poliklinikos pacientų ir personalo anketinė apklausa. Matavimo rezultatai parodė, kad šiltuoju metų laikotarpiu oro kokybės rodikliai tirtose patalpose atitiko higienos normose nustatytas ribas. Šaltuoju metų laikotarpiu nustatyta, kad visose patalpose darbo dienomis išmatuotos CO2 koncentracijos reikšmės viršijančios norminius reikalavimus. Be to, šaltuoju laikotarpiu visos patalpos ne-stipriai peršildomos ir nepakankamai vėdinamos, tačiau didesnė dalis apklaustųjų respondentų nurodė, kad komfortabiliau jaučiasi šiltesnėje modernizuotoje patalpoje.


Sign in / Sign up

Export Citation Format

Share Document