Perkutaninio šlaunies arterijos kateterizavimo vietinių komplikacijų gydymo taktika

Darbo tikslas Nustatyti po intervencinių kardiologinių procedūrų per šlaunies arteriją susidariusių vietinių komplikacijų dažnį, pažeidimo vietos tipą ir optimalų gydymo metodą. Tyrimo medžiaga ir metodai Atlikta 166 pacientų, 2007–2011 metais patyrusių vietinių komplikacijų po kateterizavimo dėl įtariamos vainikinių arterijų patologijos, ligos istorijų duomenų retrospektyvi analizė. Vietinės kraujagyslių komplikacijos diagnozuotos ir gydytos krau­jagyslių chirurgų. Rezultatai Tiriamąją grupę sudarė 96 (57,8 %) moterys ir 70 (42,2 %) vyrų. Vidutinis pacientų amžius buvo 69,1 metų (±11,4 metai). 63 pacientams (38 %) nustatyta sutrikusi kojų arterinė kraujotaka. Po kateterizavimo, atlikto dėl širdies kraujagyslių sistemos pa­tologijos, šlaunies arterijos pseudoaneurizma išsivystė 162 (97,6%), arterioveninė fistulė – 3 (1,8 %), didelė hematoma – 1 pa­cientui. 111 (66,9 %) pacientų gydyta konservatyviai. Chirurginio gydymo prireikė 55 (33,1 %) pacientams. Operuotos 37 mo­terys (67,3 %) ir 18 vyrų (32,7 %). Vidutinis operuotų pacientų amžius buvo 69,9 (±10) metai. Pseudoaneurizmos pašalinimas ir arterijos plastika venos lopu atlikta 33 (60 %) pacientams, pašalinti krešuliai ir užsiūti arterijos defektai 22 (40 %) pacientams. Išvados Vietinių kraujagyslių komplikacijų po intervencinių kardiologinių procedūrų per šlaunies arteriją įvyko 166 pacientams (0,706 %). Dažniausia komplikacija po šlaunies arterijos kateterizavimo – pseudoaneurizma. Pseudoaneurizmos sėkmingai gydytos konservatyviai 111 pacientų (66,9 %). Punkcijos vietos kraujagyslių komplikacijos buvo dažnesnės ligoniams, ku­riems buvo periferinių arterijų aterosklerozinis pažeidimas (p<0,01). Reikšminiai žodžiai: jatrogeninis šlaunies arterijos pažeidimas, pseudoaneurizma Treatment of local complications that develop after catheterisation through the femoral artery punctureIngrida Ašakienė, Andrius Černauskas, Nerijus Misonis, Vaidotas Zabulis, Robertas Breivis, Sigitas Tvarionavičius, Ramūnas Kvietkauskas ObjectiveTo determine what is the rate, type, and the best treatment of local femoral access complications after interventional cardiol­ogy catheterisation procedures through percutaneous femoral artery puncture.Materials and methodsRetrospective analysis of 166 patient medical records was carried out. All the patients underwent coronarography for the suspected coronary artery disease. All of them from 2007 to 2011 developed local femoral access complications. All complica­tions were diagnosed and treated by vascular surgeons.ResultsThe study group consisted of 96 (57.8%) women and 70 (42.2%) men. The average age of the patients was 69.1 years (±11.4 years). Limb ischemia was determined in 63 patients (38%). After catheterisation due to cardiovascular pathology, femoral artery pseudoaneurysm developed in 162 patients (97.6%), arteriovenous fistula in 3 patients (1.8%), and massive hematoma in 1 patient; 111 patients (66.9%) were treated conservatively and 55 (33.1%) surgically. The surgically treated group consisted of 37 women (67.3%) and 18 men (32.7%). The average age of surgically treated patients was 69.9 (±10) years. Pseudoaneurysm removal and venous patch plasty were performed in 33 patients (60%). The removal of blood clots and direct suture of arterial defects were performed in 22 patients (40%).Conclusions166 patients (0.706%) developed local vascular complications after cardiovascular interventions through the femoral artery. Pseudoaneurysm was the most common complication after femoral artery catheterisation. Conservative treatment was suc­cessful in 111 patients (66.9%). Local vascular complications of the puncture site were more common in patients with a pe­ripheral arterial disease (p < 0.01).Key words: iatrogenic femoral artery damage, pseudoaneurysm

Perkutaninio šlaunies arterijos kateterizavimo vietinių komplikacijų gydymo taktika

Darbo tikslas Nustatyti po intervencinių kardiologinių procedūrų per šlaunies arteriją susidariusių vietinių komplikacijų dažnį, pažeidimo vietos tipą ir optimalų gydymo metodą. Tyrimo medžiaga ir metodai Atlikta 166 pacientų, 2007–2011 metais patyrusių vietinių komplikacijų po kateterizavimo dėl įtariamos vainikinių arterijų patologijos, ligos istorijų duomenų retrospektyvi analizė. Vietinės kraujagyslių komplikacijos diagnozuotos ir gydytos krau­jagyslių chirurgų. Rezultatai Tiriamąją grupę sudarė 96 (57,8 %) moterys ir 70 (42,2 %) vyrų. Vidutinis pacientų amžius buvo 69,1 metų (±11,4 metai). 63 pacientams (38 %) nustatyta sutrikusi kojų arterinė kraujotaka. Po kateterizavimo, atlikto dėl širdies kraujagyslių sistemos pa­tologijos, šlaunies arterijos pseudoaneurizma išsivystė 162 (97,6%), arterioveninė fistulė – 3 (1,8 %), didelė hematoma – 1 pa­cientui. 111 (66,9 %) pacientų gydyta konservatyviai. Chirurginio gydymo prireikė 55 (33,1 %) pacientams. Operuotos 37 mo­terys (67,3 %) ir 18 vyrų (32,7 %). Vidutinis operuotų pacientų amžius buvo 69,9 (±10) metai. Pseudoaneurizmos pašalinimas ir arterijos plastika venos lopu atlikta 33 (60 %) pacientams, pašalinti krešuliai ir užsiūti arterijos defektai 22 (40 %) pacientams. Išvados Vietinių kraujagyslių komplikacijų po intervencinių kardiologinių procedūrų per šlaunies arteriją įvyko 166 pacientams (0,706 %). Dažniausia komplikacija po šlaunies arterijos kateterizavimo – pseudoaneurizma. Pseudoaneurizmos sėkmingai gydytos konservatyviai 111 pacientų (66,9 %). Punkcijos vietos kraujagyslių komplikacijos buvo dažnesnės ligoniams, ku­riems buvo periferinių arterijų aterosklerozinis pažeidimas (p<0,01). Reikšminiai žodžiai: jatrogeninis šlaunies arterijos pažeidimas, pseudoaneurizma Treatment of local complications that develop after catheterisation through the femoral artery punctureIngrida Ašakienė, Andrius Černauskas, Nerijus Misonis, Vaidotas Zabulis, Robertas Breivis, Sigitas Tvarionavičius, Ramūnas Kvietkauskas ObjectiveTo determine what is the rate, type, and the best treatment of local femoral access complications after interventional cardiol­ogy catheterisation procedures through percutaneous femoral artery puncture.Materials and methodsRetrospective analysis of 166 patient medical records was carried out. All the patients underwent coronarography for the suspected coronary artery disease. All of them from 2007 to 2011 developed local femoral access complications. All complica­tions were diagnosed and treated by vascular surgeons.ResultsThe study group consisted of 96 (57.8%) women and 70 (42.2%) men. The average age of the patients was 69.1 years (±11.4 years). Limb ischemia was determined in 63 patients (38%). After catheterisation due to cardiovascular pathology, femoral artery pseudoaneurysm developed in 162 patients (97.6%), arteriovenous fistula in 3 patients (1.8%), and massive hematoma in 1 patient; 111 patients (66.9%) were treated conservatively and 55 (33.1%) surgically. The surgically treated group consisted of 37 women (67.3%) and 18 men (32.7%). The average age of surgically treated patients was 69.9 (±10) years. Pseudoaneurysm removal and venous patch plasty were performed in 33 patients (60%). The removal of blood clots and direct suture of arterial defects were performed in 22 patients (40%).Conclusions166 patients (0.706%) developed local vascular complications after cardiovascular interventions through the femoral artery. Pseudoaneurysm was the most common complication after femoral artery catheterisation. Conservative treatment was suc­cessful in 111 patients (66.9%). Local vascular complications of the puncture site were more common in patients with a pe­ripheral arterial disease (p < 0.01).Key words: iatrogenic femoral artery damage, pseudoaneurysm

Early Experience with the Sydney and EVT Prostheses for Endoluminal Treatment of Abdominal Aortic Aneurysms

Purpose: The aim of this study was to report early experiences with the Sydney and Endovascular Technologies (EVT) prostheses for the treatment of abdominal aortic aneurysms (AAA) deemed suitable for endoluminal tube graft repair. Methods: Consecutive endoluminal tube graft repairs were analyzed over the first 12 months in which the Sydney and EVT prostheses were used. Patients eligible for the EVT prosthesis had type I AAAs: a proximal neck length ≥ 2 cm, a distal cuff length ≥ 1.5 cm, and nontortuous iliac arteries ≥ 8 mm. Selection criteria for the Sydney device were more liberal and included AAAs that had distal cuffs < 1.5 cm. During the study period, 28 of 91 patients evaluated for AAA repair were thus selected for endoluminal grafting: 18 patients received the Sydney endograft and 10 the EVT device. Medical comorbidities were present in slightly less than one third of patients in both groups. Contrast-enhanced computerized tomography (CT) was performed preoperatively, within 10 days of operation, and at 6 and 12 months postprocedure. Results: All endografts were successfully deployed in both groups. Postprocedural CT scans revealed incomplete aneurysm exclusion in four patients with the Sydney endograft. Subsequent deployment of a second endograft sealed these “leaks” in two cases; the other two were converted to open repair (89% clinical success). No leaks were seen with the EVT device. Local/vascular complications occurred in 33% of the Sydney group compared with 20% for the EVT device (p = 0.001); systemic sequelae were more common in the EVT group (30% versus 17% in the Sydney cohort, p = 0.002). There were no deaths within 30 days; three late deaths were not procedure related. Conclusion: AAAs that are suitable for endoluminal tube graft repair may be treated with a high rate of initial success with either the Sydney or EVT prostheses. More liberal selection criteria may increase the likelihood of local/vascular complications.