Neuroischeminės pėdos infekcija ir revaskuliarizacijos galimybės

Vytautas Triponis, Dalia Triponienė, Birutė Vaišnytė, Stanislovas ŠčerbinskasVilniaus universiteto Bendrosios ir kraujagyslių chirurgijos klinika Įvadas / tikslas Požiūris, kad sergančiajam cukralige, kai pakinklio arterijos pulsas gerai užčiuopiamas, o pėdos ischemija progresuoja, geriau atlikti amputaciją, dabar laikomas klaidingu. Tačiau, jeigu yra pado tarpo infekcija, galūnę išsaugoti beveik niekada nepavyksta. Šio darbo tikslas – išanalizuoti rekonstrukcinių arterijų operacijų, atliktų sergantiesiems cukralige, rezultatus ir juos įvertinti atsižvelgiant į arterijų patologijos pobūdį ir pėdos infekciją. Metodai Operuota 1211 cukriniu diabetu sergančių ligonių. Pagal galūnių kraujotakos sutrikimo stadijas ligoniai pasiskirstė taip: šlubavimas – 36 (3,0 %), nuolatiniai skausmai – 368 (30,4 %), gangrena – 807 (66,6 %). Pėdos infekcija buvo 239 (29,6 %) ligoniams, iš jų 77 (9,5 %) infekcija išplito. Atliktos arterijų rekonstrukcinės operacijos: aortos ir klubinių arterijų rekonstrukcija – 71, šlaunies ir pakinklio arterijų endarterektomija ir šuntavimas – 409, blauzdos arterijų šuntavimas – 451, pėdos arterijų šuntavimas – 188, perkutaninė transliuminalinė angioplastika – 92 ligoniams. Rezultatai Nustatyta, kad veiksmingiausi antibiotikai buvo: cefoperazonas – 23 (10,4), ceftazidimas – 23 (10,4 %), gentamicinas – 26 (11,8 %), ampicilinas-sulbaktamas – 20 (9,1 % ), amoksicilinas-klavulano rūgštis – 20 (9,1 %) ligonių. Penicilinams flora buvo jautri 0,5–4,1 % pasėlių. Iš 239 ligonių 124 (51,9 %) gydyti penicilinais (penicilinu arba ampicilinu). Antibiotikais, kuriems buvo jautrūs identifikuoti mikrobai, dažniausiai cefalosporinais arba cefalosporinų ir gentamicino deriniu, buvo gydyta 115 (48,1 %) ligonių. Iš 1211 ligonių 942 (77,8 %) pėdos funkcija išliko nepakitusi arba šiek tiek sutriko. Pėdos nepavyko išsaugoti 181 (14,9 %) ligoniui. Iš 181 ligonio 70 (38,6 %) amputacija buvo atlikta dėl užleistos ir netinkamai gydytos infekcijos: gydyta tik penicilinais ir neatsižvelgiant į bakterijų jautrumo antibiotikams duomenis. Kitos amputacijos buvo susijusios su nesėkminga rekonstrukcine arterijų operacija. 88 ligoniams, kuriems buvo atlikta sritinė pėdos amputacija, infekciją pavyko nugalėti mechaniškai pašalinant infekcijos židinį ir gydant antibiotikais pagal bakterijų jautrumą. Išvados Dažniausias kraujotakos atkūrimo metodas buvo šuntavimas autovena tiesiai į blauzdos arba pėdos arterijas. Kraujotakos atkūrimo efektas mažai tesiskyrė, kai buvo operuojamos blauzdos ir pėdos arterijos ir kai buvo rekonstruojama šlaunies arterija. Aterosklerozės pažeistos blauzdos ir pėdos arterijos bei pėdos infekcija buvo pats svarbiausias kliuvinys išsaugoti pėdą. Prasminiai žodžiai: cukrinis diabetas, arterijų užakimas, pėdos infekcija, rekonstrukcinės arterijų operacijos. Neuroischemic foot infection and revascularisation possibilities Vytautas Triponis, Dalia Triponienė, Birutė Vaišnytė, Stanislovas Ščerbinskas Background / objective The aim of the study was to analyze the results of the treatment of neuroischemic foot and to assess the role of foot infection. Methods In 1211 patients reconstructive arterial surgery was performed combining the procedure with foot regional amputations and antimicrobial therapy. The following reconstructions were performed: aortoiliac 71, femoropopliteal 409, tibial 451, bypass to the dorsalis pedis 188, and PTA 92. Results / conclusions The most effective antibiotics were cephoperazone 23 (10.4%), ceftazidime 23 (10.4%), gentamicin 26 (11.8%), ampicillin-sulbactam 20 (9.1% ), amoxycillin-clavulanic acid 20 (9.1%). Microbes were sensitive to penicillin in 0.5–4.1% cases. Of 239 patients, 124 (51.9%) were treated with penicillin. Cephalosporins in combination with aminoglycosides were used in 115 (48.1%) patients. The foot function was saved in 942 (77.8%). Foot salvage procedures were not successful in 181 (14.9%) patients. In this group, 70 (38.6%) amputations were done because of progressing infection and inadequate antimicrobial treatment. The rest of amputations were conditioned by bad runoff. In 88 patients in whom the regional amputations were performed infection was overcome by using antibiotics according to the sensitivity tests. Keywords: diabetes mellitus, arterial occlusive disease, foot infection, reconstructive arterial surgery.

Radiation-Associated Atheromatous Disease of the Cervical Carotid Artery: Report of Seven Cases and Review of the Literature

The natural history of postirradiation extracranial cerebrovascular disease is uncertain. Previous reported cases spanning 20 years of carotid surgery are difficult to evaluate, because patients may sometimes have unspecified symptoms, physical examinations, postoperative results, and follow-up. Also, the evolution of carotid surgery over the past two decades makes it impossible to compare earlier operative technique with the state-of-the-art technique of today. Our series of 7 patients underwent 9 carotid endarterectomies with an average follow-up period of 46 months. The number of patients is small, and although technically this is a more difficult operation, we feel the results are favorable and may be comparable with endarterectomy procedures in nonirradiated patients. These patients should be approached as if radiation changes are not a major factor when they are considered for reconstructive arterial surgery.