Verhalten des Dopamins (=3-Hydroxytyramin) im Nucleus caudatus nach elektrischer Koagulation des Globus pallidus

1964 ◽  
Vol 51 (13) ◽  
pp. 314-315 ◽  
Author(s):  
F. Seitelberger ◽  
H. Petsche ◽  
H. Bernheimer ◽  
O. Hornykiewicz
Keyword(s):  
Globus Pallidus ◽  
Nucleus Caudatus

Magnetresonanztomographische und klinische Befunde von drei Hunden nach Kohlenmonoxidvergiftung

2017 ◽  
Vol 45 (01) ◽  
pp. 40-45
Author(s):  
Kerstin von Pückler ◽  
Steven De Decker ◽  
Stefano Cortellini ◽  
Gabriel Wurtinger ◽  
Martin Schmidt ◽  
...  
Keyword(s):  
Substantia Nigra ◽  
Globus Pallidus ◽  
Klinische Befunde ◽  
Nucleus Caudatus

ZusammenfassungPräsentiert werden magnetresonanztomographische Befunde von drei Hunden nach Kohlenmonoxidvergiftung. Im ersten und zweiten Fall umfassten die Befunde Veränderungen im Nucleus caudatus auf beiden Seiten und im ersten Fall auch im Putamen als bilateral symmetrische, diffuse, homogene, in T2 und FLAIR hyperintense, in T1 hypointense Läsionen. Eine Kontrastmittelaufnahme zeigte sich nicht. Beim dritten Hund fanden sich sowohl multiple bilateral symmetrische in T2 und FLAIR hyperintense Läsionen als auch schlecht abgrenzbare Areale in der grauen Substanz im Frontal-, Parietal- und Okzipitallappen. Beide Colliculi caudales, Globus pallidus, Substantia nigra und der mittlere Thalamus stellten sich bilateral symmetrisch hyperintens in T2 und FLAIR dar und nach intravenöser Kontrastmittelapplikation kam es zu einer mittelgradigen Anreicherung.

RADIOLOGINĖ PAMATO BRANDUOLIŲ POKYČIŲ DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA

2016 ◽  
Vol 22 (1) ◽  
pp. 110-118
Author(s):  
Eglė Janiūnienė ◽  
Agnė Ulytė ◽  
Jūratė Dementavičienė ◽  
Jurgita Valaikienė
Keyword(s):  
Globus Pallidus ◽  
Nucleus Caudatus

Reikšminiai žodžiai: pamato branduoliai, magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterinė tomografija, diferencinė diagnostika. Pamato branduoliai – simetriškos požievinės giliosios pilkosios medžiagos sankaupos galvos smegenyse, sudarančios ekstrapiramidinės sistemos pagrindą. Pagrindiniai pamato branduoliai yra uodeguotasis (nucleus caudatus) ir lęšinis (nucleus lentiformis), kurį sudaro kiautas (putamen) ir blyškusis kamuolys (globus pallidus). Pagrindinė pamato branduolių funkcija yra valingų judesių atlikimo (pradžios, amplitudės, greičio) kontrolė. Dėl to jų pažeidimas įprastai pasireiškia hipokinezija arba hiperkinezija. Esant dideliam pažeidimui, pastebimi ir kiti mažiau specifiški simptomai – nuo sąmonės sutrikimo iki komos. Šiame straipsnyje apžvelgiame pamato branduolių kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos vaizdus normos ir dažniausių, mažiau žinomų bei išskirtinių patologijų atvejais. Aprašomos patologijos ir būklės iliustruojamos pavyzdžiais iš Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų radiologinių vaizdų archyvo. Kompiuterinės tomografijos vaizduose pamato branduoliai yra izodensiniai smegenų žievės atžvilgiu, magnetinio rezonanso tomografijos sekose – izointensiniai smegenų žievės atžvilgiu. Blyškiojo kamuolio signalo intensyvumas gali būti kiek mažesnis nei kiauto. Senyvo amžiaus žmonėms dažnas normalus radinys yra hiperintensinis pamato branduolių T1, hipointensinis T2 sekos signalas, atsirandantis dėl fiziologinės kalcifikacijos ir geležies kaupimo. Signalo pokyčius taip pat gali sukelti hipoksija (pvz., hipoksinė išeminė encefalopatija arba apsinuodijimas anglies monoksidu), metabolinės ligos (hipoglikemija, hiperbilirubinemija, Leigh ir Vilsono ligos), mielino pažeidimas (Canavan liga, Krabbe lizosominė kaupimo liga, ekstra-pontinė mielinozė) ir kitos būklės (Wernicke encefalopatija, Creutzfeldt-Jakob liga, pirminė smegenų limfoma, smegenų toksoplazmozė ir kt.). Vienpusiai pokyčiai dažniau reiškia vietinį pažeidimą – insultą, tačiau taip pat gali būti neketoninės hiperosmosinės hiperglikemijos sindromo, Rasmuseno encefalito atvejais. Gali būti ir išimčių – vienpusiu pažeidimu gali pasireikšti ir sisteminės ligos. Diferencijuoti pamato branduolių radiologinius pokyčius yra sudėtinga, tačiau įmanoma pasinaudojus klinikine informacija bei prisiminus juos pažeidžiančių ligų spektrą. Svarbu nustatyti, ar pokyčiai vienpusiai, ar abipusiai. Abipusis pažeidimas yra dažnesnis, beveik visada lemia sisteminės ligos.

Sign in / Sign up

Export Citation Format

Share Document