MEDIENOS KURO PELENŲ PANAUDOJIMO SUNKIŲJŲ METALŲ ŠALINIMUI IŠ TIRPALŲ TYRIMAI

Vis didėjant Europos Sąjungos įsipareigojimams aplinkosaugos srityje tiesine priklausomybe didėja ir medienos kuro / biokuro naudojimas. Šio atsinaujinančio šaltinio naudojimo skatinimas vyksta dėl to, kad siekiama sumažinti iškastinio kuro naudojimą, tačiau biokuras pasižymi ir neigiamomis savybėmis. Viena iš jų – dideli susidarantys pelenų kiekiai ir mažai išvystytas jų tvarkymas / panaudojimas. Siekiant prisidėti prie šios problemos sprendimo, straipsnyje nagrinėjama medienos kuro pelenų geba sorbuoti sunkiuosius metalus. Atlikus sorbcijos tyrimus sunkiųjų metalų koncentracijos matuotos sausame pelenų mėginyje naudojant Thermo Scientific Niton® XL2 serijos rentgeno spindulių fluorescencinį spektrometrą (RFS). Taip pat sunkiųjų metalų koncentracijos matuotos tirpale naudojant atominės absorbcijos spektrometrą AAnalyst200 (AAS). AAS tyrimus atliko atestuota UAB „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens laboratorija. Gauti pelenų sorbcinės gebos tyrimų rezultatai analizuojami sudarant adsorbcinės gebos kreives bei metalo jonų pašalinimo efektyvumo kreives. Taip pat lyginant rezultatus su pradine sunkiųjų metalų koncentracija pelenuose ir užsienio autorių naudotų sorbentų sorbcinėmis savybėmis. Atlikus tyrimus gautas 97,6 % sorbento–pelenų pašalinimo efektyvumas sorbuojant šviną ir 99,2 % sorbuojant cinką. Tyrimų rezultatų paklaida patikrinta lyginant išmatuotą sorbento gebą su apskaičiuotąja. Švino adsorbcinės gebos didžiausia paklaida siekia14,19 mg/kg, o cinko – 57,99 mg/kg.Atlikus išsamius sorbcijos tyrimus tiek sausame mėginyje, tiek tirpale galima įvertinti pelenų, kaip biosorbento, efektyvumą ir gebą sorbuoti sunkiuosius metalus.