VAIKŲ AUTOIMUNINIS TIROIDITAS. KLINIKINIS ATVEJIS

Reikšminiai žodžiai: autoimuninis tiroiditas, Hašimoto tiroiditas, tiroksinas, tirotropinis hormonas, skydliaukė, vaikai. Autoimuninis tiroiditas – tai autoimuninių mechanizmų sąlygota būklė, sutrikdanti skydliaukės veiklą ir manifestuojanti dažniausiai suaugusiesiems. Moterų sergamumas šia liga yra didesnis nei vyrų. Vaikai serga rečiau, bet tai yra viena dažniausių skydliaukės patologijų, nustatomų paauglystėje. Ligos išsivystymą lemia genetinė predispozicija ir aplinkos veiksniai, kurie ir sąlygoja ligos klinikinę išraišką. Normali skydliaukės hormonų koncentracija ir pusiausvyra yra labai reikšminga neurofiziologiniam vaikų vystymuisi ir augimui, todėl labai svarbu laiku įtarti, nustatyti ligą ir gydyti. Straipsnyje pristatomas 12 metų mergaitės klinikinis atvejis. Pacientė buvo hospitalizuota į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų ligų kliniką dėl įvairių nusiskundimų: subfebrilaus karščiavimo, užsitęsusios slogos, didelio bendro silpnumo ir alpimo, plaukų slinkimo, apatijos. Remiantis ligos ir gyvenimo anamneze, klinikinio ištyrimo, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų duomenimis, nustatyta skydliaukės patologija – autoimuninis tiroiditas bei kitos ligos. Paskyrus gydymą L-tiroksinu, labai pagerėjo pacientės fizinė ir emocinė savijauta. Gydant paauglius, reikia itin subtiliai bendrauti ir bendradarbiauti su pacientu siekiant tęsti pradėtą gydymą, vertinant pasiektus rezultatus ir, esant reikalui, koreguojant dozę.