Raimundas LunevičiusVilniaus universiteto Bendrosios ir plastinės chirurgijos,ortopedijos, traumatologijos klinika,Vilniaus universitetinė greitosios pagalbos ligoninė,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Gydant dvylikapirštės žarnos traumą patyrusį ligonį dažnai reikia parinkti vieną sprendimą iš dviejų – tik užsiūti dvylikapirštę žarną ar, užsiuvus pažeistą dvylikapirštės žarnos vietą, atlikti chirurginės prevencijos veiksmus, kurie turėtų sumažinti dvylikapirštės žarnos siūlių nelaikymo riziką. Straipsnio tikslas – pasitelkiant klinikinio atvejo aprašą ir literatūros apžvalgą išnagrinėti ypatybes, kurios lemia chirurginio gydymo metodo pasirinkimą, ir tuo remiantis iš naujo įvertinti aprašytosios ligonės gydymo taktiką.
Klinikinis atvejis
Ligonei diagnozuotas uždaras smūginis izoliuotas dvylikapirštės žarnos trečiosios dalies III laipsnio plyšimas. Dvylikapirštė žarna užsiūta, jos siūlės padengtos storąja skersine žarna, suformuota choledochostoma. Po šios operacijos ryškėjo intoksikacija, išsivystė dešiniosios kojos giliųjų venų tromboflebitas, susidarė retroperitoninio tarpo pūlinys. Antrosios operacijos metu pūlinys buvo drenuotas. Storąja žarna padengta siūlė nerevizuota, kompleksinės operacijos nuspręsta nedaryti. Po šios operacijos greitai išryškėjo dvylikapirštės žarnos fistulė. Po nesėkmingo konservatyvaus gydymo buvo padaryta trečioji, kompleksinė, operacija, tačiau ji buvo neveiksminga ir ligonė mirė.
Išvada
Sunkus dvylikapirštės žarnos trauminis sužalojimas yra indikacija atlikti kompleksinę dvylikapirštės žarnos operaciją.
Reikšminiai žodžiai: dvylikapirštės žarnos uždara trauma, plyšimas, chirurginis gydymas, užsiuvimas, kompleksinė operacija
Traumatic duodenal rupture: a case report and review
Raimundas LunevičiusVilnius University, Clinic of General and Plastic Surgery,Orthopaedics, Traumatology,Vilnius University Emergency Hospital,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Background / objective
Treating the patient with duodenal trauma, a surgeon is often confronted with the dilemma of either doing primary simple repair or after primary duodenal repair aditionally performing a procedure of surgical prevention aimed at minimizing the postoperative risk of duodenal suture leak. The objective of the article is to describe a clinical case and in the light of review of the literature to re-evaluate the management of the patient described.
Clinical case
A history of a female patient with isolated grade III rupture of the D3 part of the duodenum due to a blunt trauma is described. During the first operation, a primary duodenal stitch repair with additional use of a transverse colon serosal patch and T-tube drainage of the common bile duct has been performed. After this operation, severe signs of intoxication, thrombophlebitis of deep veins of the right leg and an abscess in the right retroperitoneal space developed. During the second operation, a drainage of the abscess was basically done. The duodenum was strongly closed by the transverse colon and was not revised. The idea of performing a duodenum diversion procedure was rejected. Soon after the second operation an obvious external duodenal fistula was diagnosed. After the failure of conservative treatment a third operation – pyloric exclusion procedure – was perfomed. However, it was ineffective. The patient died.
Conclusion
For high-risk duodenal injuries, a complex decompressive repair (duodenal diversion procedure) of the duodenum is indicated.
Keywords: blunt duodenal trauma, traumatic duodenal rupture, surgery, primary simple repair, complex repair, duodenal diversion, pyloric exclusion
Adalimumab: Another Medication Related to Osteonecrosis of the Jaws?