Daimantas Milonas, Dainius Burinskas, Stasys Auškalnis, Mindaugas JievaltasKauno medicinos universiteto Urologijos klinika,Eivenių g. 2, LT-50009 KaunasEl paštas: [email protected]
Tikslas
Nustatyti objektyvius veiksnius, kurie leistų prognozuoti ankstyvą biocheminį atkrytį po radikalios prostatektomijos.
Ligoniai ir metodai
Į tyrimą įtraukti 142 prostatos vėžiu sergantys ligoniai, kuriems buvo atliktos radikalios prostatektomijos. Ankstyvas biocheminis atkrytis konstatuotas, kai prostatos specifinio antigeno koncentracija, praėjus 3 mėn. po operacijos, buvo >0,2 ng/ml. Neoadjuvantinė terapija (hormonų ar spindulių) buvo pagrindinis atmetimo kriterijus. Vertinta prostatos specifinio antigeno koncentracija, vėžio diferenciacijos laipsnis iki ir po operacijos, vėžio stadija, prostatos chirurginio šalinimo išlaidos.
Rezultatai
Galutinei analizei panaudoti 94 ligonų duomenys. Vidutinis jų amžius buvo 66,6 metų, prostatos specifinis antigenas iki operacijos – 9,87 ng/ml, Gleason diferenciacijos laipsnis iki operacijos – 5,87, diferenciacijos laipsnis po operacijos – 6,38, teigiami rezekciniai kraštai rasti 36 (38%), ankstyvas biocheminis atkrytis – 13 (14%) pacientų. Atlikus logistinę regresijos analizę nustatyta, jog ankstyvą biocheminį atkrytį galima patikimai prognozuoti, kai Gleason pooperacinis vėžio diferenciacijos laipsnis didesnis nei 7 (p = 0,02, tikimybių santykis – 7,8) ir vėžio stadija T3b (p = 0,012, tikimybių santykis – 6,76).
Išvados
Remiantis ikioperaciniais objektyviais veiksniais negalima patikimai prognozuoti ankstyvo biocheminio atkryčio. Prostatos vėžio išplitimas į sėklines pūsleles (T3b stadija) ir Gleasono pooperacinis vėžio diferenciacijos laipsnis > 7 leidžia reikšmingai prognozuoti ankstyvą biocheminį atkryti, po radikalios prostatektomijos, tokiems ligoniams indikuojamas ankstyvas adjuvantinis gydymas, nelaukiant biocheminio atkryčio požymių.
Reikšminiai žodžiai: prostatos vėžys, radikali prostatektomija, ankstyvas biocheminis atkrytis
Can objective preoperative parameters predict early biochemical recurrence after radical prostatectomy?
Daimantas Milonas, Dainius Burinskas, Stasys Auškalnis, Mindaugas JievaltasClinic of Urology, Kaunas University of Medicine,Eivenių str. 2, LT-50009 Kaunas, LithuaniaE-mail: [email protected]
Objective
To estimate objective parameters which can be useful for predicting early biochemical recurrence after radical prostatectomy due to prostate cancer.
Patients and methods
The study embraced 142 patients that underwent radical retropubic prostatectomy. Early biochemical failure was defined as a prostate-specific antigen level 3 months after radical prostatectomy > 0.2 ng/ml. Neoadjuvant treatment (hormonal therapy or radiation) was the mane exclusion criteria. Preoperative antigen concentration, Gleason score at the biopsy, patients’ age, postoperative Gleason score, stage and surgical margins were investigated as possible predictors of early biochemical recurrence.
Results
Final analysis was done using data on 94 patients. The mean patients’ age was 66.6 years and mean preoperative prostate specific antigen concentration 9.87 (range 0.44–98.4) ng/ml. The mean Gleason score preoperatively was 5.87 (range 2–8) and postoperatively 6.38 (range 4–9). Positive surgical margins were in 36 (38%) and early biochemical failure was detected in 13 (14%) cases. Logistic regression analysis shows that postoperative Gleason score >7 (p = 0.02, OR-7.8) and stage pT3b (p = 0.012, OR-6.76) are powerful parameters for predicting early biochemical recurrence.
Conclusions
Preoperative parameters cannot predict early biochemical recurrence. Postoperative parameters such as Gleason score >7 and stage pT3b are useful in the prediction of early biochemical recurrence. In such patients early adjuvant treatment is advisable.
Keywords: prostate cancer, radical prostatectomy, early biochemical recurrence
Large Scale Genomic Instability as an Additive Prognostic Marker in Early Prostate Cancer