Jaunius Kurtinaitis, Narūnas Porvaneckas, Manvylius Kocius, Rimvaldas BrogaVilniaus universiteto Ortopedijos-traumatologijos ir plastinės chirurgijos klinikaVilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninėŠiltnamių g. 29, LT-2043 Vilnius.El paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Dažniausia endoprotezuoto klubo sąnario problema – gūžduobinio komponento intarpo susidėvėjimas arba jo išklibimas. Vieni autoriai pripažįsta cementinio, kiti – mechaninio tvirtinimo metodiką. Abiem atvejais vėlyvieji rezultatai yra panašūs. Kiekviena metodika tam tikru endoprotezuoto sąnario laikotarpiu išryškina jai būdingas problemas. Mūsų darbo tikslas – įvertinti vėlyvuosius mišraus ir mechaninio tvirtinimo klubo sąnario pirminio endoprotezavimo rezultatus po operacijos praėjus 5–10 metų.
Ligoniai ir tyrimo metodai
1993–1998 metais VGPUL Ortopedijos, traumatologijos ir plastinės chirurgijos klinikoje buvo operuoti 36 ligoniai, kuriems buvo atliktos 39 pirminės klubo sąnario endoprotezavimo operacijos naudojant Bi-Metric mechaninio ir mišraus tvirtinimo endoprotezus (EP). Į tyrimą įtraukti 27 ligoniai (29 endoprotezai – 18 mechaninio ir 11 mišraus tvirtinimo), 2002–2003 metais atvykę pasitikrinti. Vidutinis pacientų su mechaninio tvirtinimo protezais stebėjimo laikas (mediana) siekė 7 metus, o su mišraus tvirtinimo – 5 metus. Visiems atvykusiems pacientams buvo atliktos ir įvertintos priekinės abiejų klubo sąnarių rentgenogramos, nustatyta klubo sąnario funkcija pagal Harris Hip Score skalę.
Rezultatai
2002–2003 m. ištirta 29 (80%) iš 36 ligonių, operuotų 1993–1998 m. Rentgenologinių tyrimų rezultatai parodė, kad aplink mechaninio tvirtinimo komponentus linijinės demarkacijos nėra. Visi komponentai buvo stabilūs. Kaulas įaugo į mechaninio tvirtinimo komponentus 100% atvejų. Įvertintos osteolizinio proceso aplink gūžduobinį ir šlaunikaulinį komponentus ypatybės, polietileninio intarpo susidėvėjimo prognozės veiksniai atsižvelgiant į endoprotezo tipą, ektopinė osifikacijos įtaka vėlyviesiems klubo sąnario funkciniams rezultatams.
Išvados
Įvertinti pagal HHS skalę mechaninio ar mišraus tvirtinimo endoprotezavimo rezultatai po 5–10 metų yra geri ir labai geri. Lyginant rentgenologinius pokyčius aplink gūžduobinį ir šlaunikaulinį komponentus matyti, kad pokyčiai aplink mechaninio ir cementinio tvirtinimo šlaunikaulinius komponentus yra gerokai mažesni negu aplink gūžduobinius. Statistiškai patikimo skirtumo tarp polietileno intarpo susidėvėjimo ir panaudoto endoprotezo tipo nebuvo. Gūžduobinio ir šlaunikaulinio komponentų osteoliziniai procesai yra besimptomiai. Šie procesai ir 76% atvejų nustatyta ektopinė osifikacija neturi įtakos geriems ir labai geriems vėlyviesiems operuoto klubo sąnario funkciniams rezultatams.
Prasminiai žodžiai: pirminis klubo sąnario endoprotezavimas, mechaninio tvirtinimo endoprotezai, mišraus tvirtinimo endoprotezai.
Primary hybrid and cementless total hip arthroplasty. 5 to 10 year follow-up results
Jaunius Kurtinaitis, Narūnas Porvaneckas, Manvylius Kocius, Rimvaldas Broga
Background / objective
The major issue of hip arthroplasty is the wearout or loosening of the acetabular component. Some authors prefer cemented and others cementless hip arthroplasty. In both cases the outcome is similiar. Each method in different periods has its own problems. The aim of the study was to evaluate the late outcome of primary cementless and hybrid total hip replacement 5–10 years after operation.
Patients and methods
There were 36 patients operated on and 39 operations of primary total hip arthroplasty performed using Bi-Metric hybrid and cementless endoprostheses in 1993–1998. The study included 27 patients (29 endoprostheses) who responded to invitation in 2002–2003. Anteroposterior radiographs of the hip joints were performed for the patients and the functional outcome was evaluated using the Harris Hip score scale.
Results
During 2002–2003 investigation was carried out on 29 (74%) of 36 hip arthroplasties performed in 1993–1998. Analysis of the data showed no radiolucency signs around the cementless fixation components. All of the components were stable. Bone ingrowth into the cementless prosthesis components was observed in 100% of cases. The osteolysis zones around the acetabular and femoral components were related to the wearout of polythene insertion, but it was asymptomatic. There was no reliable difference between polythene insertion wearout and the type of prosthesis. Ectopic ossification was observed in 76% of cases.
Conclusions
The study based on HHS score revealed good and very good results 5–10 years after operation. They were comparable with the findings in similar studies. Rentgenological features indicated that there were less alterations around the femoral component compared to the acetabular. Osteolysis around the femoral and acetabular components was asymptomatic and ectopic ossification found in 76% of cases did not interfere with the good functional results.
Keywords: primary total hip arthroplasty, cementless prostheses, hybrid prostheses
Total hip arthroplasty