SWI: A Semantic Web Interactive Gazetteer to support Linked Open Data

2016 ◽  
Vol 54 ◽  
pp. 389-398 ◽  
Author(s):  
Silvio D. Cardoso ◽  
Flor K. Amanqui ◽  
Kleberson J.A. Serique ◽  
José L.C. dos Santos ◽  
Dilvan A. Moreira
Keyword(s):  
Semantic Web ◽  
Open Data ◽  
Linked Open Data

Ein Metadatenmodell für gemischte Sammlungen

2018 ◽  
Vol 52 (7) ◽  
pp. 548-564
Author(s):  
Susanne Al-Eryani ◽  
Gudrun Bucher ◽  
Stefanie Rühle
Keyword(s):  
Semantic Web ◽  
Open Data ◽  
Linked Open Data

Zusammenfassung Im Rahmen des DFG-geförderten Projekts „Entwicklung von interoperablen Standards für die Kontextualisierung heterogener Objekte am Beispiel der Provenienz Asch“ wurde ein Semantic Web und Linked Open Data fähiges Metadatenmodell entwickelt, das es ermöglicht, institutionsübergreifend Kulturerbe und dessen Provenienz zu kontextualisieren.

scholarly journals SKAITMENINĖS HUMANITARIKOS IŠPLĖTIMO SEMANTINIAME ŽINIATINKLYJE GALIMYBĖS: KROATIJOS VIDURAMŽIŲ RANKRAŠČIŲ, INKUNABULŲ IR JŲ FRAGMENTŲ ATVEJO ANALIZĖ

Knygotyra ◽  
2013 ◽  
Vol 61 ◽  
pp. 254-277
Author(s):  
MARIJANA TOMIĆ ◽  
MIRNA WILLER
Keyword(s):  
Semantic Web ◽  
Open Data ◽  
Linked Open Data

Rankraščių rinkiniai – tai labai įvairaus pobūdžio rankraščiai, paprastai apibrėžiami kaip „ranka ant popieriaus arba pergamento užrašytas tekstas arba dokumentas“ (Peter Beal). Tai gali būti šeimos ar asmeniniai dokumentai, dienoraščiai, laiškai, archyvų rinkiniai ir kt. Viduramžių rankraščiai – kodeksai, žemėlapiai, muzikos kūriniai arba jų fragmentai – sudaro specialią rankraš­čių rūšį. Kaip ir inkunabulai, rankraščių rinkiniai yra vertingiausia bibliotekų paveldo dalis, dėl jų mus pasiekia itin daug informacijos apie viduramžių istoriją, kultūrą, literatūrą, socialinę istoriją, gyvenimo tendencijas. Be šių šaltinių informacija būtų dingusi. Senų ir retų rankraščių tyri­mai svarbūs tiek šalies, tiek visos Europos kultūros ir socialinei istorijai. Žvelgiant iš humanitarinių mokslų perspektyvos, būtina išskirti keletą veiksnių, kurie lėmė reikšmingus pokyčius tyrinėjant rankraščius ir pirmąsias spausdintines knygas. Pa­čiu svarbiausiu laikomas informacinių technologijų poveikis beveik visoms tyrimo sritims. Šie pokyčiai lėmė ir naujos disciplinos – skaitmeninių humanitarinių mokslų atsiradimą. Pasak Toby’o Burrowso, viduramžių tyrinėtojai yra „pažangiausi skaitmeninių technologi­jų taikymo humanitarinių mokslų tyrimuose atstovai“. Vis dėlto T. Burrowsas išskiria ir keletą keblumų, susijusių su interneto ir skaitmeninės bibliotekos paslaugomis. Jis nurodo „integracijos ir sąveikos tarp daugybės skirtingų interneto svetainių stygių“ bei terminolo­gijos nenuoseklumą taikant aprašomuosius standartus. Savo ruožtu tai sukelia probleminę situaciją, nes „tyrinėtojams visame pasaulyje kyla daug sunkumų rasti, naudotis ir dalytis žiniomis apie viduramžių rankraščių kolekcijas“. Visiškai pritariame T. Burrowso minčiai, kad šią problemą galima išspręsti sukuriant tarptautinę bendradarbiavimo infrastruktūrą, kuri leistų tvarkyti turinį ir tarpusavyje susijusias žinias. Mūsų nuomone, ši infrastuktūra gali būti įgyvendinta technologinėje semantinio žiniatinklio ir sujungtų atvirų duomenų (angl. Semantic Web and Linked Open Data) terpėje. Straipsnyje aptariami viduramžių rankraščių ir inkunabulų bei jų fragmentų tyrimai ir šių šal­tinių aprašymas kaip skaitmeninių humanitarinių mokslų projekto dalis, taikant šią naują tech­nologiją. Nagrinėjamas šios srities Kroatijos Zadaro universiteto Informacijos mokslų fakulteto vykdomas mokslinių tyrimų projektas. Projekto tikslas – atrinkti duomenų elementus, reikalingus tiksliam minėtų šaltinių aprašymui ir jų standartizavimui, naudojant senų ir retų knygų tyrinėtojų parengtas bibliografijos, kodikologijos, paleografijos bei tipografijos ontologijas.Straipsnyje pateikiamas ir trumpas technologinės semantinio tinklo infrastruktūros bei jo standartų įvadas. Detaliai aprašoma metodika, padedanti paskelbti pasirinktą žodyną kaip vieną iš metaduomenų registro paslaugų. Pateikiamas sujungtų atvirų duomenų paskelbimo pavyzdys – pri­statatomas grafikas, vaizduojantis iš dalies rekonstruoto rankraščio fragmento aprašymą. Kadangi visos minėtos disciplinos naudoja savo žodynus ir ontologijas, straipsnio autorės siūlo orientuotis ne į vieno bendro žodyno naudojimą, o į atitinkamų terminų sąsajų projektavimą vadovaujantis SKOS taisyklėmis. Taip būtų kuriami būsimos tarptautinės bendradarbiavimo struktūros pagrindai.

Exposing scholarly information as Linked Open Data: RDFizing DSpace contents

2014 ◽  
Vol 32 (6) ◽  
pp. 834-851 ◽  
Author(s):  
Nikolaos Konstantinou ◽  
Dimitrios-Emmanuel Spanos ◽  
Nikos Houssos ◽  
Nikolaos Mitrou
Keyword(s):  
Semantic Web ◽  
Design Methodology ◽  
State Of The Art ◽  
Open Data ◽  
Linked Open Data ◽  
Data Repository ◽  
Institutional Repository ◽  
Meta Data ◽  
Content Type ◽  
Compliant Approach

Purpose – This paper aims to introduce a transformation engine which can be used to convert an existing institutional repository installation into a Linked Open Data repository. Design/methodology/approach – The authors describe how the data that exist in a DSpace repository can be semantically annotated to serve as a Semantic Web (meta)data repository. Findings – The authors present a non-intrusive, standards-compliant approach that can run alongside with current practices, while incorporating state-of-the art methodologies. Originality/value – Also, they propose a set of mappings between domain vocabularies that can be (re)used towards this goal, thus offering an approach that covers both the technical and semantic aspects of the procedure.

scholarly journals Archival Linked (Open) Data: Empfehlungen für bestehende Metadaten und Massnahmen für die Zukunft am Fallbeispiel des Schweizerischen Sozialarchivs

2020 ◽  
Vol 6 (1) ◽  
pp. 312-423
Author(s):  
Fabian Würtz
Keyword(s):  
Semantic Web ◽  
Digital Humanities ◽  
Open Data ◽  
Linked Open Data ◽  
International Council ◽  
Oder Eine

Eine Kernaufgabe der Archive ist die Erschliessung des Archivguts. Bisher wurden Archivbestände meist als hierarchische und isolierte Einheiten verzeichnet. Die zunehmende Digitalisierung, neue Fachbereiche wie die Digital Humanities oder Entwicklungen wie das Semantic Web bzw. Linked Open Data haben jedoch neue Ideen in die Archivwelt getragen. Einer der deutlichsten Vorboten dieser neuen Welt ist Records in Context (RiC). Der neue Verzeichnungsstandard des wichtigen International Council on Archives (ICA) ist konzeptionell auf Linked Open Data und das Semantic Web ausgerichtet. Doch was bedeutet es für die Archive, wenn aus den bisher isolierten Beständen verlinkte und maschinenlesbare Netzwerke entstehen sollen? Wie sollen archivalische Metadaten und Datenmodelle in Linked Open Data aussehen und an welche Qualitätsansprüche sollen diese neu berücksichtigen?Um diese Fragen zu beantworten hat die Arbeit das Konzept und die Technologien die Linked Open Data zugrunde liegen vorgestellt. Danach wurden Qualitätsmerkmale für Linked Open Data zusammengetragen und der momentane Stand von Linked Open Data im Archivbereich beleuchtet. Dabei wurde unter anderem bereits existierende Ansätze und Anwendungen aus dem Archivbereich vorgestellt und mit den Qualitätsmerkmalen verglichen. Die Überprüfung der Praxistauglichkeit der Qualitätsmerkmale erfolgte am Fallbeispiel der Metadaten des Schweizerischen Sozialarchivs.Auf Basis der erarbeitenden Resultate spricht die Arbeit eine Reihe von Empfehlungen aus. Diese richten sich an Archive, die sich mit dem Thema Linked Open Data beschäftigen oder eine Anwendung in diesem Bereich planen.

scholarly journals Improving Open Science Using Linked Open Data: CONICET Digital Use Case

2019 ◽  
Vol 19 (01) ◽  
pp. e05
Author(s):  
Marcos daniel Zarate ◽  
Carlos Buckle ◽  
Renato Mazzanti ◽  
Gustavo Samec
Keyword(s):  
Semantic Web ◽  
Linked Data ◽  
Open Data ◽  
Scientific Publication ◽  
Open Science ◽  
Linked Open Data ◽  
Scientific Publications ◽  
Semantic Web Technologies ◽  
Web Standards ◽  
Methodological Guidelines

Scientific publication services are changing drastically, researchers demand intelligent search services to discover and relate scientific publications. Publishersneed to incorporate semantic information to better organize their digital assets and make publications more discoverable. In this paper, we present the on-going work to publish a subset of scientific publications of CONICET Digital as Linked Open Data. The objective of this work is to improve the recovery andreuse of data through Semantic Web technologies and Linked Data in the domain of scientific publications.To achieve these goals, Semantic Web standards and reference RDF schema’s have been taken into account (Dublin Core, FOAF, VoID, etc.). The conversion and publication process is guided by the methodological guidelines for publishing government linked data. We also outline how these data can be linked to other datasets DBLP, WIKIDATA and DBPEDIA on the web of data. Finally, we show some examples of queries that answer questions that initially CONICET Digital does not allow

Applications, Methodologies, and Technologies for Linked Open Data

2020 ◽  
Vol 16 (3) ◽  
pp. 53-69
Author(s):  
Cecilia Avila-Garzon
Keyword(s):  
Semantic Web ◽  
Open Data ◽  
Linked Open Data ◽  
Business Culture ◽  
Semantic Web Technologies ◽  
Web Technologies ◽  
Wide Range ◽  
Research And Education ◽  
User Friendly ◽  
Culture Education

Advances in semantic web technologies have rocketed the volume of linked data published on the web. In this regard, linked open data (LOD) has long been a topic of great interest in a wide range of fields (e.g. open government, business, culture, education, etc.). This article reports the results of a systematic literature review on LOD. 250 articles were reviewed for providing a general overview of the current applications, technologies, and methodologies for LOD. The main findings include: i) most of the studies conducted so far focus on the use of semantic web technologies and tools applied to contexts such as biology, social sciences, libraries, research, and education; ii) there is a lack of research with regard to a standardized methodology for managing LOD; and iii) a plenty of tools can be used for managing LOD, but most of them lack of user-friendly interfaces for querying datasets.

Enhancing the Access to Public Procurement Notices by Promoting Product Scheme Classifications to the Linked Open Data Initiative

2013 ◽  
pp. 1-27
Author(s):  
Jose María Alvarez Rodríguez ◽  
Luis Polo Paredes ◽  
Emilio Rubiera Azcona ◽  
Alejandro Rodríguez González ◽  
José Emilio Labra Gayo ◽  
...  
Keyword(s):  
European Union ◽  
Semantic Web ◽  
United Nations ◽  
Public Procurement ◽  
Open Data ◽  
Information Resources ◽  
Linked Open Data ◽  
Common Data Model ◽  
The European Union ◽  
The Public

This chapter introduces the promotion of existing product scheme classifications to the Linked Open Data initiative in the context of the European Union and other official organizations such as United Nations. A common data model and an enclosed conversion method based on Semantic Web vocabularies such as SKOS are also presented to encode data and information following the W3C standards RDF and OWL. This work is applied to the e-procurement sector, more specifically, to enhance the access to the public procurement notices published in the European Union. Finally, an evaluation of the gain, in terms of expressivity, is reported with the objective of demonstrating the advantages of applying Linked Data to retrieve information resources.

Iq Semantic: Semantic Web Intelligent Querying Framework

2020 ◽  
Vol 26 (3) ◽  
pp. 103-107
Author(s):  
Ilie Cristian Dorobăţ ◽  
Vlad Posea
Keyword(s):  
Natural Language Processing ◽  
Semantic Web ◽  
Natural Language ◽  
Language Processing ◽  
Open Data ◽  
Linked Open Data ◽  
Semantic Data ◽  
The Web

AbstractThe continuous expansion of the semantic web and of the linked open data cloud meant more semantic data are available for querying from endpoints all over the web. We propose extending a standard SPARQL interface with UI and Natural Language Processing features to allow easier and more intelligent querying. The paper describes some usage scenarios for easy querying and launches a discussion on the advantages of such an implementation.

Sign in / Sign up

Export Citation Format

Share Document